Amžiaus tikrinimas ES – kaip geri norai veda į visuotinį sekimą

2026.05.04

Europos Sąjunga valso žingsniu žengia link vaikų apsaugos internete. „Pagaliau!“ Galvoja dalis visuomenės. Tačiau siūlomas amžiaus tikrinimo sprendimas kelia rimtų techninių, socialinių ir ekonominių klausimų. 2025–2026 m. priimtos skaitmeninių paslaugų akto (Digital Services Act - DSA) gairės¹ numato vienodą amžiaus patvirtinimo mechanizmą, kuris turėtų veikti visoje ES.

Iš pirmo žvilgsnio tai sveikintina iniciatyva - vaikai negaus priėjimo prie kenksmingos informacijos, tai juos labiau saugos nuo tiesioginių ir netiesioginių grėsmių.

Svarbus argumentas už valstybės inicijuotą sprendimą - tėvams nebereikės savarankiškai spręsti, kaip ir kada tikrinti, ar jų vaikas gali naudotis vienu ar kitu puslapiu. Valstybė perima atsakomybę už techninį įgyvendinimą, leisdama tėvams užsiimti jiems svarbia veikla.

Vieningas technologinis sprendimas visoms platformoms reiškia, kad platformoms nereikia kurti dešimčių skirtingų sprendimų. Tai sumažina fragmentaciją ir leidžia platformoms naudotis jau paruošta infrastruktūra, vietoje to, kad kurtų savo sprendimus.

Privatumo išsaugojimas. Oficialiai skelbiama, kad platformos negaus papildomų duomenų apie vartotoją - tik amžiaus patvirtinimą. Pirminis patikrinimas vyks tik vartotojo įrenginyje. ES skaitmeninės tapatybės dėklės (EUDI Wallet), kurios bus pilnai įdiegtos 2026 m., leis vartotojams įrodyti amžių neatskleidžiant tapatybės detalių.

Bet…

Nors ES dokumentuose pabrėžiama, kad dokumento tikrinimas atliekamas tik telefone, nėra 100% garantijos, kad adaptuojant sistemą taip ir išliks. Patikrinti, ar nuskenuotas dokumentas - tikras, patikimiausia vis tiek kreipiantis į centrinę valstybės duomenų bazę, ir patikrinant dokumento numerį bei asmens kodą. Šioje vietoje kyla grėsmė „man in the middle“ atakai. Jei tikrinimas vyksta tik lokaliai, galima pakišti padirbtą dokumentą.

Pristačius pavyzdinę programėlę², saugumo ekspertai puolė analizuoti kodą, ir sugebėjo tikrinimą apeiti per porą minučių³. Nors pati Ursula von der Leyen teigė, kad viskas ištestuota, ir paruošta veikti. Po viešai pasirodžiusių analizių buvo pranešta, kad bus pataisymai.

Kitas aspektas - programėlė veiks tik sertifikuotuose Android bei iOS įrenginiuose. Kai ES kalbama apie skaitmeninę nepriklausomybę, prisirišti prie JAV kompanijų infrastruktūros ir sprendimų yra mažiausiai paradoksalu. Nors iš tiesų - hipokritiška. Šitoks sprendimas neveiks įrenginiuose, kuriuose įdiegta Android versija yra atsieta nuo Google paskyros („degoogled“). Diegti tai į telefonus - nebėra tik technologijų entuziastų mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Vis daugėja gamintojų, siūlančių būtent tokias versijas savo naujai parduodamuose telefonuose. Taigi, tai nubraukia reklaminį teiginį, kad „veikia visose OS“. Nepanašu, kad ES viršūnės išvis supranta, kas yra operacinė sistema. Nes bet kas, turintis bent bazinį supratimą apie technologijas, supranta, kad tai, kas pristatyta, sukels problemų nekomercinių operacinių sistemų naudotojams. Jungtinė Karalystė gali patvirtinti⁴.

Tačiau problemos ties technine dalimi nesibaigia.

Pristatyme buvo paminėta, kad šis amžiaus tikrinimas yra tik karkasas. Kiekviena valstybė turės ją integruoti pagal savo teisę. Reikia prisiminti, kad amžiaus tikrinimas numatytas ne tik didiesiems socialiniams tinklams, bet visoms platformoms, kurios teikia vaikams netinkamą turinį⁸. Tad jei kiekviena valstybė turės kažkokią komisiją, kuri sprendžia, kas turi būti neprieinama vaikams, turėsime problemų. Kokių? Imkime Lietuvą. Prisiminkime, kad pas mus vis dar galioja įstatymas, draudžiantis „propaguoti“ homoseksualius santykius (šalia kitos neigiamos informacijos). Nors faktiškai jis nėra taikomas, bet įsigaliojus tokiam tikrinimui, tereikia kelių itin konservatyvių asmenų, ir staiga Vikipedija bus vaikams nebeprieinamas resursas. Nes ten ne tik rašo apie tai, kas yra seksas, homoseksualūs, translyčiai asmenys. Ten dar ir apie revoliucijas rašoma - asmenims, siekiantiems apriboti žmonių laisves (pvz. žodžio laisvę) irgi nepatiktų.

Ir ne tik apie tiesiog objektyvią informaciją eina kalba. Internetas padeda marginalizuotoms jaunų žmonių grupėms (LGBTQ+, neuroskirtingieji, neįgalieji) surasti bendruomenes, kuriose jie gauna palaikymą, kurio negauna ne tik iš kasdienės aplinkos, bet neretai ir iš artimiausių žmonių. Uždraudus priėjimą prie tokių erdvių, jų psichinei sveikatai geriau nebus. Gal bus netgi blogiau. Kad ir ką „specialistai“, nepriklausantys tokioms grupėms, kalbėtų.

Ir čia nėra tiesiog paranojiška autoriaus fantazija. Žmonės, suprantantys apie žmogaus teises internete irgi apie tai kalba⁵ ⁶.

Bet vaikų ir jaunimo niekas neklausia. Jų reikalus tvarko suaugę dėdės ir tetos, kuriems didesnę įtaką daro ne vaikų bei vaikų teises ginančių organizacijų išvados, bet JAV kompanijų lobizmas⁷.

Taip pat amžiaus tikrinimas prieš atidarant puslapį gali priversti kai kuriuos puslapius užsidaryti (bent jau ES). Kodėl? Nes tai yra papildoma posistemė tarp vartotojo ir puslapio, kurią reikia pridėti. Ir ji yra valstybės kontroliuojama. Dėl kitų ES šalių aš nesu tikras, bet daryti integraciją su lietuviškom viešojo sektoriaus sistemom yra didelis galvos skausmas. Nepriklausomiems (čia tie, kurie nei Facebook, nei YouTube nenaudoja kaip pirminės platformos) tinklaraštininkams ar smulkiems šeimos verslams paprasčiau bus tiesiog blokuoti atitinkamų šalių IP adresus, nei mokėti pinigus už tokią integraciją. Kai kas gali pasakyti, kad jei jie neteikia blogo turinio, jiems to sprendimo nereikia. Bet kas gali garantuoti, kad valdžios, ar didžiųjų korporacijų sprendimus pelnytai kritikuojantis resursas kažkam nepasirodys „netinkamu turiniu“?

Šitokia situacija tikrai neprisidės nei prie nuomonių įvairovės, nei prie psichologinės ar ekonominės žmonių gerovės. Ir tikrai neugdys taip visur iškeliamo „kritiško mąstymo“. Atpažinti grėsmes geriau jas parodant ir paaiškinant, kodėl tai yra grėsmė, o ne tiesiog blokuojant, ir vaizduojant, kad tai neegzistuoja.

Ir dar šis sprendimas gali didinti skaitmeninę atskirtį tarp skirtingų amžiaus grupių. Kol suaugę galės naršyti, ką nori, nepilnamečiai gaus žiūrėti tik mažyliams skirtus video, skaityti „iškastruotas“ pasakas bei „teisingas“ naujienas. Bet nepamirškime, kad jaunimas mėgsta maištauti, ir atras būtų pasiekti norimai informacijai. Ir tie būdai bus pavojingesni, nei dabar.